SHARE LietuvaFSFGMF

HUMRE naujienos

noldus mimikos analizKalbu ne apie Google Glass ar kažką panašaus. Turiu omenyje žmonių elgesio stebėjimo, įrašymo ir analizės įrangą, kurią Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose neseniai įrengė Olandijos kompanija Noldus. Kuo ši įranga ypatinga? Kuo ji naudinga sociologams? Kur konkrečiai ji sumontuota? Kaip ji veikia? Į šiuos klausimus netrukus atsakysiu, pradėdamas nuo pirmojo.

Bet kas, kam teko susidurti su stebėjimo džiaugsmais ir vargais, veikiausiai sutiks, kad viena didesnių šio užsiėmimo problemų, be kita ko, būdavo tikslus laiko fiksavimas ir įvykių pagal jį rikiavimas. Galbūt todėl, kad žmonės yra prastos barbės-devyndarbės, o jų laiko suvokimas subjektyvus ir imlus aplinkos poveikiui. Užtat šį žmogišką trūkumą gražiai atsveria Noldus stebėjimo ir analizės sistema – ji laiką fiksuoja automatiškai. Kitas jos privalumas – ji leidžia bet kokius duomenis sinchronizuoti su stebėjimu: vaizdą, garsą, tiriamojo veiksmus kompiuterio darbalaukyje vaizdu ir tekstine išklotine, jo ar jos pulsą, smegenų bangas ir t. t. Paminėtina ir tai, kad viena iš sistemos programų yra skirta veidų ir 8 pagrindinių emocijų, pagal Ekmaną, atpažinimui. Tai, ką užčiuopia šios dirbtinės juslės, galima koduoti, analizuoti ir duomenis eksportuoti į tokias visiems gerai žinomas statistinės analizės programas kaip SPSS. Kadangi stebimi įvykiai (duomenys) tiksliai fiksuojami laike ir sinchronizuojami tarpusavyje, atsiveria nauji klodai analizei. Nuodugniau įrangą aprašiau skyrelyje „Išsamiai apie įrangą ir kaip ja naudotis“ (žr. žemiau).

knyga aging europePopulation ageing is a secular challenge which will strain the fabric of Europe’s societies.

• Ever more retirees will demand pensions that will have to be financed through taxes and pension contributions from ever fewer younger workers. Will this create tensions between generations?
• Health is improving but at high costs. Are our societies willing to bear these costs?
• Older workers have accumulated a lot of experience. Will this, however, offset the loss of innovative energy by the young?
• The oldest old are the fastest growing population segment. Will there be sufficient capacity for long-term care when it will be needed? Will informal caregivers (usually daughters) feel lonelier, more socially excluded and more depressive?
• Will the digital divide create increasing tensions between older workers with good computer skills who will be happier – and retire later – and those unskilled who are left behind?

These are some of the key questions pondered by researchers from all over Europe and Israel and contained in a new book on “Ageing in Europe – Supporting Policies for an Inclusive Society” which was presented on the 29th of October in Brussels.

networksMokslinių tyrimų infrastruktūros (MTi) vaidina vis svarbesnį vaidmenį žinių ir technologijų pažangoje. Jos yra pagrindinė priemonė, suburianti skirtingas suinteresuotas šalis šiuolaikinės visuomenės problemų sprendimų paieškoms. MTi siūlo unikalias mokslinių tyrimų paslaugas naudotojams iš įvairių šalių, sudomina jaunimą moksline veikla ir padeda formuoti mokslo bendruomenes.

Nauji moksliniai duomenys ir jų taikymo dėka atsirandančios inovacijos gali atsirasti tik iš aukštos kokybės ir atviros prieigos MTi, toodėl jos yra mokslinio trikampio, susidedančio iš mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų, centrinė ašis.

Jūsų dėmesiui pristatomi Europos Sąjungos remiami Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Socialinių ir Humanitarinių mokslų srityse – parsisiųsti.

senjoru selfiai2015 m. liepos 1 d. pradėtas įgyvendinti LMT finansuojamas mokslininkų grupių projektas „Vyresnio amžiaus asmenų gerovė: biopsichosocialiniai veiksniai“ (MIP-010/2015) (projekto vadovas doc. Antanas Kairys). 
Projekto metu bus parengtas lietuviškas Sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe – SHARE) 7-os bangos pilotinio tyrimo metodikos variantas ir jo pagalba gautų duomenų pagrindu bus išanalizuoti vyresnio amžiaus asmenų gerovės biopsichosocialiniai veiksniai.
Tyrimo metu bus apklausta 500 respondentų, kurių amžius siekia ir viršija 50 metų. Tyrimas bus atliekamas vadovaujantis SHARE metodika, respondentų apklausa bus vykdoma individualiai, respondento atsakymai registruojami CAPI kompiuterinėje programoje, skirtoje SHARE tyrimo atlikimui.
Šio projekto metu atlikto tyrimo duomenis galės naudoti psichologai, visuomenės sveikatos, socialinio darbo, sociologijos, demografijos ir kitų mokslo šakų tyrėjai. Tai ne tik praturtins turimas žinias apie vyresnio amžiaus žmonių gerovę, bet ir leis išskirti apsauginius gerovę skatinančius veiksnius bei parengti pagrįstas rekomendacijas vyresnio amžiaus žmonių gerovės stiprinimui.

posedisGautas SHARE-ERIC koordinatorių ir Miuncheno Senėjimo ekonomikos centro, Makso Planko Socialinės teisės ir Socialinės politikos instituto bendradarbiavimo raštas, kuriuo pritariama Vilniaus universiteto mokslininkų dalyvavimui SHARE projekte – 7-oje tyrimų bangoje – ir užtikrinantis jiems paramą.

Raštas – parsisiųsti.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos